Vidurpavasaris
Jorė, Jūrė, Ganiklio diena
Gegužės 5-6 d.
Tai tikrojo pavasario vidurys, pavasario žalumos, žemdirbių, arkliaganių ir piemenėlių šventė. Po vidurpavasario prasideda Žiedų laikas.
Joručiai
Vienas svarbiausių šio laikotarpio simbolių, įprasminantis gamtos atgimimą, kosmosą, derlingumą ir vaisingumą. Jis dažomas nuo Pavasario lygiadienio iki Jorės (vidurpavasario). Joručių raštai simbolizavo pavasarį: saulutės, žvaigždutės, žalčiukai, rūtelės, eglutės, paukšteliai, arkliukai, įvairi augmenija, raštų deriniai. Prasmę turėjo ir spalvos: raudona spalva simbolizavo gyvybę, vaisingumą, atgimimą, sėkmingos visokios pradžios supratimą, juoda – motiną žemę, mėlyna – žydrą dangų, žalia – bundančią augmeniją, javų daigus, geltona ir ruda – subrendusius javus.
Gyvo žalio!
Reiškiama ypatinga pagarba augmenijai, sodinami medeliai, negalima be reikalo medžio šakelę nulaužti. Linkima vieni kitiems „gyvo žalio“ – dvasios atgimimo, pabudimo, nušvitimo, kurį simbolizuoja išsprogusi augalo šakelė.
Duonos apeigos
Vieną kepalą užkasa lauke, palaisto gira, kad derlius būtų geras. Kitą kepalą ten pat laukuose šeimyna suvalgo.
Apeigos prie Ugnies
Apeiga pradedama užkuriant apeiginę Ugnį ir aukojant jai druską. Po to atliekamas žemynėliavimas: nuliejamas apeiginio gėrimo (pvz., alaus, midaus ar giros) gurkšnis ant žemės kaip auka Žemynai, sakydami „Žemynėle, žiedkelėle, žydėk rugiais, kviečiais, miežiais ir visais javais“. Tuomet palabinamas Perkūnas, dar žinomas kaip Joris arba Pergrubrijus – jam skiriamos maldos ar giesmės, palydimi kaušo pakėlimu į dangų. Tada kaušas siunčiamas ratu, iš kairės stovinčiam kaimynui tariami palinkėjimai: skalsos, darnos, vaisingumo, džiaugsmo ir pan. Aukojami joručiai, duona, į kuriuos įkepamas kiaušinis, gabalas užkasamas į žemę, grūdai, gėlės ir žolynai, Pergrubrijaus (Perkūno) garbei.
Jori, šildyk žamį
Jori, palaisk žoly
Jori, palaisk rasų
Jori, nežanytas
Jori, apsižanyk
Nera pa man mergų
Tiktai viena rožė
Ir ta darži auga
Tuinu aptaisyta
Rūtom apsodyta
Vandeniu užlaista
Tuinu palaužysiu
Rūtelas išrausiu
Vandenį išlaisiu
Rožį sau paimsiu
Jori, tėvas šaukia
Jori, tėvas šaukia
Jori paduok raktus
Žemely atrakintie
Kad žolalė užaugtų
Kad lietulis palytų
Kad raselė iškristų
Kad rugeliai užaugtų
Kad duonelės mums būtų
Jorja, geras vakaras
Jorja, paimk raktus
Jorja, išlaisk žolalį
Jorja, žolalį šilkinį
Jorja, raselį meduotų
Žolalė bus dėl arklalių
Raselė bus dėl veršelių
Jurja, šalta rasa
Jurja, duok šilumą
Jurja, leisk žalumą
Jurja, augink rugius
Kad duonelės pas mus būtų
Oi, lia lia, kalnas kalnelis,
Naujas dvarelis, oi, lia lia.
Oi, lia lia, naujas dvarelis,
Bėgo vynelis, oi, lia lia.
Oi, lia lia, bėgo vynelis,
Bajorai sėmė, oi, lia lia.
Oi, lia lia, bajorai sėmė,
Mergeles girdė, oi, lia lia.
Oi, lia lia, gerkit mergelės,
Linksmos dienelės, oi, lia lia.
Ridinėjimas
Joručiai yra ir ridinėjami – susiliesdami su žeme žadina požemio gyventojas, globojančias derlių, gyvates, kurios turi prikelti augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Kurio paridentas margutis prisiliečia prie anksčiau paridento, tas ir laimi.
Vaišės
Gamtoje kepama kiaušinienė, žuvis.
Sūpavimas
Supamasi, kad javai būtų aukštesni ir linai ilgesni augtų.
Jori Jori, Jorelaiti
Jori Jori, Jorelait
Kam tu kerti užuolaitį
Kam tu kerti užuolą
Kertu kertu užuolalį
Pasdarysiu sau krėslalį
Pasdarysiu sau krėslą
Pasodinsiu merguželį
Pasodinsiu mergužę
