Perkūnas
Blizgulis, Diviriksas, Dundulis, Griaustinis, Lietuvonis
Tai galingas dangaus dievaitis, įkūnijantis vyriškąjį pranašumą. Jis susijęs su atmosferos reiškiniais – griaustiniu, lietumi ir sniegu, taip pat su ugnimi ir stiprybe. Perkūnas yra papročių, įstatymų ir dorovės sergėtojas, taip pat valstybės globėjas, palaikantis tvarką ir teisingumą žemėje. Jo šventas medis yra ąžuolas, simbolizuojantis stiprybę, o šventas gyvūnas – ožys. Perkūno diena yra ketvirtadienis, šią dieną jo garbei, uždegama ugnis.)
Malda
Kai žaibuoja, sakoma:
„Perkūne dievaiti, netrenk į žemaitį (aukštaitį ar pnš.), o trenki į gudą, kaip šunį rudą!“
arba
„Perkūne dievaiti, nemuški ant manęs, Dievą melsiu, tau paltį mesiu.“
Giesmė
Didysie mūsų, Dievaitie mūsų,
Didysie mūsų, Perkūne mūsų,
Savo stiprybe, savo galybe
Sujunkie mumis, stiprinki mumis.
Didysie mūsų, Dievaitie mūsų
Didysie mūsų, Perkūne mūsų
Ąžuolo jėgom, Ąžuolo galiom
Sujunki mumis, stiprinkie mumis.
Didysie mūsų, Dievaitie mūsų,
Didysie mūsų, Perkūne mūsų,
Ugnies šviesybe, Ugnies galybe.
Sujunki mumis, stiprinkie mumis.
Perkūno pavasario lygiadienio skirta giesmė:
Perkūne dievaiti tatato,
Paimki kardelį tatato.
Perkūne dievaiti tatato,
Prakirski ledelį tatato.
Perkūne dievaiti tatato,
Paleisk sidabrėlį tatato,
Perkūne dievaiti tatato,
Paleisk aukselį tatato.
Perkūne dievaiti tatato,
Pažerk šviesybę tatato.
Perkūne dievaiti tatato,
Nustumk tamsybę tatato.
Aukseliu lingo tatato,
Sidabru mirgo tatato.
