Viduržiemis
Užgavėnės, Gavėnia, Ragučio šventė
Vasario 3-4 d.
Tai tikrosios žiemos vidurys, žiemos išvarymo ir pavasario šauktuvių šventė. Po viduržiemio prasideda Šerksno laikas.
Persirenginėjimas
Per šventė žmonės persirengia gyvuliais (ožys, gervė, arklys ir t.t.), nepažįstamais žmonėmis (vyras persirengia moterimi, o moteris – vyru) bei demonais (velnias, ragana, giltinė).
Vaišės
Tradiciniai užgavėnių valgiai: blynai, šiupinys, kiunkė, spurgos, šaltiena. Tikima, kad jei per Užgavėnes gerai ir sočiai valgysi, būsi sotus ir stiprus visus metus. Pagal tradicijas Užgavėnių dieną turėtų būti valgoma 7–12 kartų.
Važinėjimasis, lenktynės
Stengdavosi kuo toliau nuvažiuoti, nuo namų vaikščioti, eiti į svečius – kad linai tais metais užaugtų didesni.
Čiuž čiuželė,
Vežk, veželė.
Geras kelias, čiūto,
Blogas arklys, čiūta.
O tai arkys, o tai arklys -
O tai geras yra arklys, o tai geras yra arklys!
Kanapėlam, kanapėlam
Visų keliu dairas mušė, visų keliu dairas mušė,
Ė auselėm, ė auselėm
Visas paukštes jau suklausė, visas paukštes jau suklausė,
Ė akelėm, ė akelėm
Danguj žvaigždes jau suskaitė, danguj žvaigždes jau suskaitė
Uodegėla, uodegėla
Visų kelių dainą šlavė, visų kelių dainą šlavė...
Apeigos prie Ugnies
Apeiga pradedama užkuriant apeiginę Ugnį ir aukojant jai druską. Po to atliekamas žemynėliavimas: nuliejamas apeiginio gėrimo (pvz., alaus, midaus ar giros) gurkšnis ant žemės kaip auka Motinai Žemei, sakydami „Žemynėle, žiedkelėle, žydėk rugiais, kviečiais, miežiais ir visais javais“. Tuomet palabinamas Ragutis (Perkūnas) – jam skiriamos maldos ar giesmės, palydimi kaušo pakėlimu į dangų. Tada kaušas siunčiamas ratu, iš kairės stovinčiam kaimynui tariami palinkėjimai: skalsos, darnos, vaisingumo, džiaugsmo ir pan. Aukojama duona ir grūdai.
Ei šnei, ei šnei
Tumba basa, tumba basa
Šurum burum, marti toli
Kajetons kap šėtons
Tirlim, pirlim kum kum kum
Ei šnei...
Kano ty kiemas - tai slaunas miestas že že
Pušys žydėjo, vynu kvepėjo že že
Beižionių kiemas - tai slaunas miestas že že
Pušys žydėjo, vynu kvepėjo že že
Kieno ty bernai - tai slauni ponai že že
Pušies žydėjo, vynu kvepėjo že že
Beižionių bernai - tai slauni ponai že že
Pušys žydėjo, vynu kvepėjo že že
Lašininio ir Kanapinio dvikova
Lašininis vaizduoja sotumą, persivalgymą. Jis – storas, su lašinių gabalu burnoje, kartais su kiaulės galvos kauke. Kanapinis – liesas, apdriskęs, skrybėlę susijuosęs kanapių pluoštu, nuspurusiais ūsais, o rankose – ilga lazda Lašininiui išvyti. Kanapinis su Lašininiu paprastai stumdosi, grumiasi, kol galiausiai Kanapinis nugali. Visa tai simbolizuoja nenorinčios pasitraukti žiemos kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu.
Morės deginimas
Morė sudeginama lauže, pelenai išbarstomi laukuose, taip išvaromas susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema.
Šalta žiema šalin aina,
Pavasaralis ataina.
Šėmi jauteliai bauboja,
Avinėliai arcavoja.
Pasijungsiu šėmus jaučius,
Aisiu artų malynėlia.
Sėsiu kviečius ir rugelius,
A pasėjis – apakėsiu.
