Vidurvasaris
Žolinė, Žemynos diena
Rugpjūčio 6-7 d.
Tai yra tikrosios vasaros vidurys, subrendusio derliaus šventė. Po vidurvasario prasideda Viržių laikas.
Žolynų pynimas
Merginos nusipina devynis vainikus iš skirtingų augalų. Po šventės juos kabina namų kampe. Užėjus perkūnijai smilkydavo tais vainikais namus, o susirgus dalį žolynų užplikydavo ir gerdavo arbatą. Tai pat reikia rankose turėti žolynų puokštę, tai gyvybės medžio simbolis.
Apeigos prie ugnies
Apeiga pradedama užkuriant apeiginę Ugnį ir aukojant jai druską. Tris kartus apnešamas rugių pėdas, papuoštas žolynais, pašventinamas ugnimi (palaikomas virš ugnies). Po to atliekamas žemynėliavimas: nuliejamas apeiginio gėrimo (pvz., alaus, midaus ar giros) gurkšnis ant žemės kaip auka Žemynai, sakydami „Žemynėle, žiedkelėle, žydėk rugiais, kviečiais, miežiais ir visais javais“. Aukojama derliaus gėrybės, duona, obuoliai ir grūdai.
Tu Žemela, laduto, Žemynėla, laduto,
Žydėk žiedais laduto, tai margaisiais, laduto,
Tu Žemela, laduto, Žemynėla, laduto,
Žydėk rūtom, laduto, tai žaliosom, laduto.
Tu Žemyna, laduto, motinėla, laduto,
Auk ūžuolais laduto, nuodrūčiausiais, laduto,
Žemynėla, laduto, žiedkelėla, laduto,
Nok obuoliais, laduto, kuo saldžiausiais, laduto.
Tu Žemela, laduto, žiedkelėla, laduto,
Augink javą laduto, nuobrandžiausią, laduto.
Žemynėla, laduto, žiedkelėla, laduto,
Krauk aruodais, laduto, tai pilniausius, laduto.
Žemynėla, laduto, žiedkelėla, laduto,
Stiprink mūsų, laduto, giminėlę, laduto.
Oi, kokis čia do žolynas
Oi, kokis čia do žolynas
Da po lankų uliavoja
Darželėlin dabuvoja
In rūtely inžiūrėja.
Diemedėlis do žolynas
Da po lankų uliavoja
Darželėlin dabuvoja
In rūtely do žiūrėja.
Oi kokis čia do bernelis
Kad po dvarų uliavoja
In klėtely dabuvoja
In mergely do žiūrėja
Žemyna mieloji, žemela juodoji
Žemynėle, žiedkelėle
Žemyna mieloji, žemele juodoji
Tu mūsų motule, visų meilingoji
Palabinki mumi ir skalsinki mumi
Žemyna mieloji, žemele juodoji
Gražiai mus augini, gražiai mus nešioji
Palabinki mumi ir skalsinki mumi
Žiedeliais margaisiais ir vaisiais saldžiaisias
Palabinki mumi ir skalsinki mumi
Žemynėla, žiedakelėla
Žemynėla, žiedakelėla
Žemynėla, augintojėla
Žemynėla rūpintojėla
Tu brandini kalni rugelį
Tu augini lauki kvietelį
Tu nokini kalni uogelas
Žemynėle, žiedkelėle,
Kur sodinsiu rožių šakelę?
- O ir ant aukštojo kalnelio,
Prie jūrių, prie maružėlių.
- Žemynėle, žiedkelėle,
Kur rasiu tėvą ir močiūtę?
- Eiki ant aukštojo kalnelio
Prie jūrių, prie maružėlių.
O ir iš rožių kelmačio
Išaugo didis medatis -
Šakos iki debesėlių.
Užkopsiu ant debesėlių
Užkopsiu ant debesėlių
Per tas rožių šakeles.
Ir sutikau jauną bernytį
Ant Dievo žirgyčio bejo(jant).
- Ai bernyti raitelyti,
Ar regėjai tėvą, močiutę?
- Mergyte, mano jaunoji,
Nueiki į Pakalnės šalį:
Tenai tėvelis ir močiutė
Sesytužėlei svodbą kelia
Vaišės
Dalį vaišes, tai esant obuoliai, juoda duona iškepta iš naujo javų derliaus, gira, suvalgo šventės dalyviai, kitą dalį paaukojama Žemynai.
