Aušrinė
Aušra, Milda, Rytmetėlė
Tai Saulės dukra, ryto ir vakaro žvaigždės (Veneros) dievaitė, susijusi su meile, grožiu, jaunyste ir sveikata. Ryte ji žinoma kaip Aušrinė, o vakare kaip Vakarinė (Žvėrinė). Aušrinės simbolis - penkiakampė žvaigždė, o šventas gyvūnas - karvė.
Malda
Aušrai pasirodžius, sakoma:
„Aušta dienelė, dungaus žarelė, sėdi mergelė ant aukso krėslelio.“
Giesmės
Aušrinė
Aušrinė svodbą kėlė,
Perkūns pro vartus įjojo,
Ąžuolą žalią parmušė.
Ąžuolo kraujs varvėdams,
Apšlakstė mano drabužius,
Apšlakstė vainikėlį.
Saulės dukrytė verkiant
Surinko tris metelius
Pavytusius lapelius. – O kur, mamyte mano,
Drabužius išmazgosiu,
Kur kraują išmazgosiu?
– Dukryte, mano jaunoji,
Eik pas tą ežeratį,
Kur tek devynios upatės.
– O kur, mamyte mano,
Drabužėlius džiovinsiu,
Kur vėjy išdžiovinsiu?
– Dukryte, tame daržaty,
Kur aug devynios rožatės.
– O kur, mamyte mano,
Drabužiais apsivilksiu,
Baltuosius išnešiosiu?
– Dukryte, toj dienelėj,
Kad spįs devynios saulelės.
Vakarinė žvaigždelė
Visų dangų išvaikščiojo
Visų dangų išvaikščiojo
Ir pas mėnulį nustojo.
Oi mėnuli, oi tėveli,
Aš šių nakcį tai dėl tavį
Aš šių nakcį tai dėl tavį,
O jau rytoj dėl saulalės
Debesėliais apsilaidus,
Skaudum lietum apsiliejus.
Oi mergelė, oi jaunoji
Visų dvarų išuliojo,
Visų dvarų išuliojo
Ir pas motulį sustojo
Oi, motula, oi širdela,
Aš šią nakcį tai dėl tavį
Aš šią nakcį tai dėl tavį,
O jau rytoj dėl anytos
Atodūsius dūsaudama,
Ašarėlėm apsiliejus.
